Mumbajus, Indija

Perskaičiau Davido Robertso "Šantaramą". Kolaba... Chowpatty paplūdimys su gatvės maisto kioskeliais... Indijos vartai.. Leopoldo kavinė ir visad besibūriuojančios žmonių minios... Visur vaikščiota, visa tai matyta, tebūnie trumpai, Indijos spalvų, triukšmų, kvapų mišiniui jau įsigėrus į atmintį. 

Galėjau pamatyti daugiau, bet rinkausi ramų slampinėjimą vietos turgeliuose, įkyrius siūlytojus nusifilmuoti Bolivudo filmuose vijau nuo savęs tolyn: "aš tuoj išvažiuoju, nebeturiu laiko.."  Stebėjau kriketo žaidėjus Maidano aikštėje, žvilgsniu lydėjau laivelius prie Indijos vartų, mojavau įlankoje besimaudantiems vaikams. Fotoaparatas didžiąją laiko dalį neliestas gulėjo kuprinėje.

Norėjosi ramaus atsisveikinimo su Indija.

***

Man ši šalis pirmiausia yra margas žmonių srautas ir chaotiškas nuolatinis judėjimas. 

Turėjau vos dvi savaites - vieną menkutį dėlionės gabaliuką didžiulėj Indijos mozaikoj, bet per tą laiką du kartus skridau lėktuvu, keturis kartus važiavau traukiniu, keturis kartus autobusu

keturis kartus tuk tuku, tris kartus taksi, tris kartus rikša ir sukoriau tūkstančius žingsnių kasdien.

O taip pat tris kartus žiūrėjau kriketą, išgėriau dešimtis butelių vandens, prieš tai kiekvieno kamštelį ir dugną patikrinusi, ar nepažeistas. Dešimtis kartų pozavau nuotraukoms kartu su vietiniais, daviau interviu kažkokiai vietinei televizijai, nedrąsiai fotografavau hinduistus, sikhus ir musulmonus ir be jokių skrupulų -  burundukus, beždžiones, kupranugarius ir dramblius. Grožėjausi rūmais ir fortais, baisėjausi palaikėm bakūžėm ir bet kur savo reikalus atliekančiais vietiniais. Ne kartą stebėjausi savo kojų murzinumu ir turėjau "perlipt save" naudojantis tualetais.

Buvo daug nejaukių, nedrąsių akimirkų ir begalė, begalė neišdildomų įspūdžių.