Valeta, Malta

Kartą bevakarojant su kaimynais kalba neišvengiamai pasisuko apie keliones ir apie tai, kas kur buvo ir ką matė. "Ar esate buvę Maltoj?" - mūsų paklausė. "Ne.." - susižvalgėm. Britas kaimynas paaiškino iš savo tautiečių girdėjęs labai prieštaringus atsiliepimus: vieni Maltą įsimyli, kitus ji visiškai nuvilia. 

Kai bandau apibendrinti Maltos įspūdžius, jie iš tikrųjų dėliojasi kategorijom patiko/nepatiko. 

Patiko maistas - sotus, gausiom porcijom, su meile pagamintas, stipriai paveiktas itališkos virtuvės. Maltiečių meilę riebiems saldumynams, o ir šiaip turbūt mėgimą pavalgyti (ir kur nemėgsi, kai taip skanu?) išduoda dažno apvalainos figūros.

Nepatiko lėtas ir retas visuomeninis transportas. Gal tiesiog man taip nesisekė, bet kiekvieno autobuso reikėjo laukti gerą pusvalandį, ir nei vienas neatvažiavo pagal nurodytą grafiką. 

Patiko žmonės - šilti, paslaugūs, linkę bendrauti ir pasidalinti. Kai abiem rankom besiskeryčiodamas (ir tuo pat metu toliau vairuodamas) autobuso vairuotojas plūdo kažkokį kelią užkirtusį netikšą, jam širdingai pritarė kone pusė autobuso keleivių. 

Nesužavėjo nenuspėjamas, visiškai prognozėms nepaklūstantis oras.  Antrą dieną jis netikėtai taip subjuro, kad po valandos trukmės pasivaikščiojimo po Valetą permirkusius batus teko džiovinti plaukų džiovintuvu. Belaukiant kelto iš Valetos į Sliemą už nugaros išgirdau oru besipiktinančius kaimyno tautiečius. Sau tyliai šyptelėjau - kaip tipiškai britiška.. 

Nepatiko miestų apylinkės - ištisinės gyvenvietės, ir visiškai neaišku, miestelis prasideda ar baigiasi. Beveidė Sliema, kur buvo mano viešbutis, nepadarė jokio įspūdžio. Viešbučio restorano langai vėrėsi į uostą, kurio kitoje pusėje švietė Valeta. Pagavęs mano žvilgsnį padavėjas linktelėjo jos pusėn: "Ten - Malta", o tada mostelėjo ranka į šioje uosto pusėje besidriekiančius Sliemos daugiaaukščius: "O čia - Dubajus". Išskaitęs klausimą mano akyse liūdnai nutęsė: "Vien statybos...".

Užtat patiko visos aplankytos vietos - Marsaxlokk, Mdina, Trimiestis, o labiausiai Valeta, kurią mintyse įtraukiau į ypatingą charakterį turinčių miestų sąrašą šalia Marakešo, Varanasio, Neapolio, Stambulo, Lisabonos, Hojano... Vienas keliautojas Valetą aprašė kaip vietinių apleistą, ne iki galo mylimą miestą, bet aš manau, kad neužglaistyti laiko pėdsakai, panašiai kaip raukšlės veide, kaip tik ir parodo jo istoriją ir liudija gyventą gyvenimą.