Mdina, Malta

Per savo ilgą istoriją Malta buvo daugelio kultūrų sankryžoje, ir kiekvieni atvykėliai ar užkariautojai šioje mažutėje kelių salų valstybėje paliko savo žymę. Arabai, pavyzdžiui, Maltai davė savo kalbos pradmenis ir suteikė iki šių dienų išlikusius kelis vietovardžius. Vienas iš tų išlikusių yra seniausia Maltos sostinė Mdina, kitaip "medyna", arba senamiestis, kurį turi ir taip pat vadina kiekvienas didesnis šiaurės Afrikos miestas. Kaip ir visi žodžiai arabų kalboje, taip ir šis, galiausiai susiveda į tris raides - m, d, n. Jo veiksmažodinė forma reiškia "urbanizuoti", "civilizuoti", kas truputį ironiška, nes IX a. iš Bizantijos imperijos užkariavę tuometinį Melitos miestą arabai jį nusiaubė ir sugriovė. 

Naujasis XI a. išplėstas Mdinos miestas buvo visai kitoks nei bizantiškasis pirmtakas, ir dabar savo siaurais gatvių labirintais ir aukštom sienom primena būtent Maroko ar Tuniso senamiesčius. Pagrindinis skirtumas - bažnyčios ir vienuolynai vietoje mečečių. Ir, kaip ir visur Maltoje, gelsvo smiltainio pastatai su ryškiom durim ir langinėm. 

Mdina dar vadinama tyliuoju miestu dėl uždrausto transporto; dažnai vienintelis garsas yra kaukšinčios maltietišką puskarietę (karoziną) traukiančio arkliuko kanopos. Net turistai, kurių srautas prie miesto vartų atrodo visai nemažas, išsibarsto kas sau po senamiesčio raizgalyną ir vieni kitiem netrukdo. 

Mdinos gatvelės labai jaukios. Galima ir ant miesto sienų užlipti po apylinkes pasidairyti. Atrodo, sėdėtum, žiūrėtum į Viduržemio jūros skalaujamą salos pakraštį ir medituotum sau. 

... jei tik vėjas būtų silpnesnis.