Namie. Jungtinė Karalystė

Eukalipte lizdą susisuko varnos. O keršuliai ant stogo, atrodo, ūbauja galvas į kaminą sukišę, nes per mūsų užkimštą židinio angą svetainėje viskas puikiausiai girdisi. Maži varnėniukai pradėjo skraidyti ir turkštis mūsų kūdroj. Vieną negyvą radom prie namo, kitą - prie magnolijos. Vakare kažkas stipriai dunktelėjo į langą, ir spėjau pamatyt, kaip kažkoks paukštis pasičiupo apsiplunksnavusį mažylį, nusinešė virš stogų.

Štai taip. Išgyvena stipriausieji. 

***

Visa praeita savaitė buvo šilta ir saulėta, bet atėjus savaitgaliui atvėso ir apsiniaukė. Užtat rožių krūmas pasidengė žiedais, sumėlynavo neužmirštuolės, ir net tą vieną vienintelę sraigę, kurių ir išsiruošėm ieškoti į sodą, radom po pumpurą mezgančios kalijos lapu. 

Mažosios galvytę kvaršina klausimai, ar grįš pas mus ežiukas, kodėl dilgėlė kanda lygiai taip pat, kaip skruzdėlė, tada minčių srautą nuveja pasigirdusi ledų autobusiuko melodija, tada vėl rūpesčiai: nuo raskilos reikia nubraukt lietaus lašiukus, įmesti laiškinio česnako stiebelį į savo "verdamą sriubą", stipriai sutrypti guminiais dagį ("šitas irgi kanda") - ir visa tai laikant virš galvos skėtį, net jei ir nelyja. Nes rožinis ir su princesėm. 

***

Prasideda paskutinė mūsų vasara šitam sode.