Roma, Italija

Vėlyvą rudenį planuodami, kur galėtume pabėgti sausio savaitgaliui, turėjom du pagrindinius kriterijus - nedidelė kaina ir neilgas skrydis. Pasirinkimas galiausiai susiaurėjo iki Vienos arba Romos. Romą pasirinkome tikėdamiesi šiltesnio oro. Be to, tai vienas iš miestų, į kuriuos visada norisi sugrįžti. 

Su oru iš tikrųjų pasisekė. Romoje buvo saulėta ir šilta, tik kitą dieną kalvotame Orvieto miestelyje apsiniaukė. Apsistojome ambasadų rajone netoli Termini stoties. Planuose tebuvo kelios konkrečios vietos, kurias planavom pamatyti - Verano kapinės, San Pietro in Vincoli (Šv. Petro grandinėse) bažnyčia su Mikelandželo "raguotuoju Moze", gatvių raizgalynė už Navonos aikštės fontanų ir Trestavere rajonėlis anapus Tibro upės. 

Bevaikščiodami, aišku, apėjom žymiai daugiau. Aplankę Verano kapines kirtom San Lorenzo kvartalą ir tuneliu po Termini stotim pralindom į senąją miesto dalį. Užsukom į Santa Maria Maggiore baziliką, kur kaip tik vyko pamaldos, užėjom pažiūrėti San Pietro in Vincoli Mikelandželo Mozės, tada nužingsniavom iki Trevi fontano, iš ten - link Panteono, kur vaikštinėjo emblemom siuvinėtais apsiaustais apsirengę vyrai ir moterys. Kas jie tokie, taip ir neišsiaiškinom. Praėję Navonos aikštę nusprendėm paieškoti vietos pietums ir, patys to nežinodami, prisėdom porcijai pasta carbonara vienoje turistiškiausių vietų - Campo de Fiori aikštės pašonėje. Vėliau perėję tiltu per Tibro upę nėrėm į Trasteverę, o dienos pabaigai užsukom į Aranci apžvalgos aikštelę. Ten leidžiantis saulei žiūrėjom į Romos istoriją ir dabartį, klausėmės dainuojamosios poezijos ir ilsinom kojas.

Kitą vakarą grįžę iš Orvieto prasukom pro Borghese parką link Terazza del Pincio, iš kurios atsiveria panorama į Piazza del Popolo ir stogais bei bažnyčiom išmargintą Romos horizontą. Po to dar pasivaikščiojom iki Ispaniškų laiptų. Ankstesnių vizitų metu laiptai būdavo tirštai nusėsti žmonių, tačiau dabar budintys policininkai vos ant laiptų prisėdusius turistus kėlė šaižiais švilpukais. Sušlamštę porciją gelato jau visai prietemoje pro Barberini aikštę su garsiuoju Tritono fontanu pasukom namo. Paskutinį pusdienį dar aplankėme Vatikaną, o tuomet pasiėmėm iš viešbučio kuprines ir išvažiavom į oro uostą. 

Geresnį savaitgalį viduržiemį ne per toliausiai nuo Lietuvos sunku ir įsivaizduoti. Roma - labai "walkable" (vaikščiojamas?..) miestas: gali pėdinti dešimtis kilometrų ir už kiekvieno kampo pamatyti vis ką nors naujo ar įdomaus; pavargęs prisėsti sotaus gero maisto porcijai (vis tik geriau ne pačioje turistiškiausioje vietoje); o vakarą palydėti vienoje iš daugybės panoraminių apžvalgos aikštelių: Aranci (ant Aventino kalvos), Pincio, Gianicolo (ant Janiculum kalvos), Monte Mario ar nuo paminklų stogų (Šv. Petro bazilikos, Sant Angelo pilies terasos, Viktoro Emanuelio II "vestuvinio torto").