Orvieto. Umbrija, Italija

Jaukus Orvieto miestelis įsikūręs beveik pusiaukelėje tarp Romos ir Florencijos. Regioninis traukinys iš Romos Termini iki Orvieto atvažiuoja per kiek daugiau nei valandą. Miestelis stūkso aukštai ant vulkaninės uolos keteros, o į kalną kursuojantis funikulierius matyti vos išėjus iš Orvieto geležinkelio stoties, kitoje gatvės pusėje. Užkilus ir pora dešimčių metrų paėjus į kairę, nuo senamiesčio sienų atsiveria vaizdai į kiparisus ir vynuogynus apačioje. Gilyn į senamiestį veda gatvelių labirintas, jose - kavinės, restoranai, kepyklėlės ir Umbrijos regioną garsinančiais keramikos dirbiniais prekiaujančios suvenyrų parduotuvėlės. Bet svarbiausia Orvieto įžymybė - aukščiausioje senamiesčio vietoje stovinti didžiulė Katedra.

Orvieto buvo vienas pagrindinių etruskų civilizacijos centrų, o dėl geros gynybinės pozicijos - svarbus miestas ir viduramžių Italijoje. XIII a. jis tapo  miestu-valstybe ir valdė aplinkines teritorijas nuo dabartinio Orbetello miesto iki Tirėnų jūros krantų. Šiuo laikotarpiu miestas vadinosi „ Urbs Vetus" (lot. "senamiestis") - nuo to ir kilo dabartinis Orvieto pavadinimas.

Nesezono metu pustuštėse miestelio gatvėse ir aikštėse vienas kitas vietinis ir nedidelės grupelės turistų. Poros valandų užtenka miestelio centrui apeiti ir Katedrai apžiūrėti (bilietai į ją parduodami šalimais esančio muziejaus kasoje). Po pietų viename iš centrinės gatvės (Corso Cavour) restoranėlių mums laikas leistis funikulierium žemyn į traukinių stotį. Pietūs kiek užsitęsė, todėl jau buvom tikri, kad savo traukinį, kuriuo planavom grįžti, pražiopsojom. Bet pamatę, kad jis vėluoja atvykti, paskubom nusipirkom, pažymėjom bilietus ir į Romą spėjom grįžti dar iki sutemstant.