Saulėlydžiai Panglao saloje, Filipinai

Pirmą vakarą Pangalo praleidom tingiai. Žemyn į kairę nuo viešbutuko vedė gatvė Alonos paplūdimio link. Taip mes jame ir atsidūrėm prieš saulėlydį. Vaikai žaidė su ant kranto išmestom jūros žvaigždėm, korėjietės merginos plazdančiom suknelėm pozavo selfiams, horizonte ant bangų suposi bangkos - tradiciniai siauri laiveliai su bambukiniais strypais šonuose. Saulėlydis buvo įspūdingas. Sekančius vakarus mes nuklysdavom į vis kitus paplūdimius ir net planavom laiką taip, kad saulėlydį sutiktumėm prie jūros. Kartą triciklu nuvažiavom iki Danao paplūdimio - saulėlydžiai jame, neva, patys gražiausi, nes saulė leidžiasi į jūrą. Tą vakarą saulė leidosi į debesį, tik pats paplūdimys pasirodė nykus ir netvarkingas, ir mes kabarojomės per akmenis ir šukes link Alona, iki kurio taip ir nenuėjom, atsirėmę į paplūdimius skiriantį skardį.

Saulėlydžiai toje pusrutulio pusėje ypatingai gražūs - oranžiniai, raudoni ir violetiniai, ypač ryškių spalvų, su juoduojančiais palmių siluetais fone. Lyg dangus liepsnotų.