Torremolinos. Costa del Sol, Ispanija

Atrodo, visos atostogos šiemet buvo trumpos. Jei ir nebuvo, tai bent taip jautėsi. 
Ir vis dėlto kelių dienų Andalūzijoj užteko įmerkti kojas į jūrą, o kai kas suspėjo dar ir pasivolioti rupiam smėly, kad rastų priežastį vėl ir vėl lįsti į jūrą, ir lakstė nuo bangų spygaudama, ir čia pat apsisukusi vėl jas vijosi.
Atsirado jėgų keltis prieš aušrą sutikti saulėtekio. Gulėjom ant niekam tokioj ankstybėje nereikalingų šezlongų ir užvertusios galvas žiūrėjom į šviesėjantį dangų.
Ir dar kilo ūpas pririnkti pilną kibirėlį kriauklių. Tiesa, jos liko viešbučio vonios kambary, nes kilograminis pundas nebūtų tilpęs į mūsų kuklų rankinį bagažą.

Kartais puikiausios atostogos būtent tokios, kai vienintelis rūpestis - pasitepti kremu nuo saulės, nepamiršti rankšluosčio ir spėti nulaižyti ledus, kol jie nenuvarvėjo. 
Kad ir trumpai.

Comments