Kamakura, Japonija

Kamakura - nedidelis miestas į pietus nuo Tokijo, dėl istorinio paveldo gausos dar vadinamas Rytų Japonijos Kiotu. XII a. pb. jį įkūręs ir sostine paskelbęs siogūnas Minamoto Yorimoto pradėjo tūkstantį metų trukusį karinio valdymo laikotarpį. 

Viena žymiausių Kamakuros šventyklų - didelėje kalvotoje teritorijoje išsidėstęs Hase-dera, arba Hase-Kannon, kompleksas. Įėjus pro raudonu žibintu papuoštus Sanmon vartus atsiveria vaizdas į jaukius žydinčius sodus ir akmeniniais takais įrėmintus tvenkinėlius su mažais kriokliukais. Pagrindinių šventyklos pastatų Kamakuros kalno šlaite link veda laiptai, o jų pradžioje pasitinka nedidukės labai mielos Jizo dievybių, vaikų globėjų, statulėlės. 

Vienuolikagalvės deivės Kannon skulptūra ir torii - šintoizmo vartai - prie įėjimo į Benten Kutsu olą Hase-dera komplekso teritorijoje:

Gedintys tėvai savo vaikų atminimui šventyklos teritorijoje pastatė šimtus Jizo statulėlių. Statulėlės laikomos maždaug metus, o vėliau nuimamos, kad atsirastų vietos naujoms:

Kannon-do salėje, mediniame pastate tradiciniais šlaitiniais stogais, yra 9 m. aukščio Kannon deivės skulptūra - manoma, didžiausia medinė skulptūra pasaulyje. Visai šalia, Amida-do salėje, beveik trijų metrų aukščio XII a. auksinė Amida Budos skulptūra:

Zen sodas Hase-dera šventykloje:

Netoli Hase-dera yra Kotoku-in šventykla su 13 m. aukščio XIII a. bronzine didžiojo Budos (Daibutsu) statula:

Paskutinė tą dieną lankyta dzenbudistinė Engaku-ji šventykla: