Yorkshire apylinkės. Jungtinė Karalystė

Pirma mano gyvenime kelionė traukiniu buvo į Klaipėdą. Traukiniui pajudėjus aš vis klausiau, kada pagaliau jis įsibėgės, o jis taip ir neįsibėgėjo. Mes sėdėjom ant grindų tambūre, žiūrėjom pro langą ir dainavom apie snaiges. 

Studijų metais traukinys tapo įprasta kone kas antro savaitgalio programa ir dažnai atrodė, kad į troleibusą Vilniuje sėduosi su vos juntamu traukinio dūmų kvapu plaukuose. Vėliau buvo traukiniai Vokietijoj ir Nyderlanduose, Lenkijoj, Slovakijoj ir Austrijoj, dar vėliau - Egipte, Maroke, Gruzijoj, Indijoj... Kelionės traukiniu, skirtingai nei lėktuvu ar autobusu, turi laisvės ir romantikos dvelksmą - bėgiai dažnai vingiuoja toli nuo mašinų srauto, kažkur vidury laukų, dykumų, pelkių ar miškų, kur gamtos gyvenimas teka žmonių netrukdomas. 

Kai traukinys išsuko iš Jorko stoties, išsitraukiau iš kuprinės knygą, bet taip jos ir neatsiverčiau. Vietoj to pro langą žūrėjau į artėjančias ir vėl nutolstančias avių kaimenes, karves ir arklius, stirnas, kiškius, fazanus ir garnius, kalvas tolumoj, upelius, šerkšną medžių pavėsy, mažus nameliukus, raudonų plytų miestus ir miestelius. Beveik valanda kelio ištirpo nepastebimai.

Comments