Briuselis, Belgija

Nuo centrinės traukinių stoties šiek tiek į dešinę ir žemyn. Už nedidelio skvero pro medžių šakas pasimato apšviesta Katedra. Dar žemyn, su vis didėjančiu žmonių srautu, pro šokolado, suvenyrų ir visokių niekučių parduotuves neriam į siaurą gatvelę, kurios pabaigoje virš tamsių stogų kyšo šviečianti Rotušės smailė. 

Dar pora žingsnių, ir mes jau Didžiojoj Briuselio aikštėj. Stabtelim pasigrožėti egle, pažiopsom į šokoladais ir saldainiais nukrautas vitrinas ir kirtę beveik visą aikštę vėl sukam į dešinę, į girliandom papuoštą siaurą gatvelę. Abejingi kitų restoranų oficiantų kvietimams užsukti einam tiesiai, kol gatvės gale atsiremiam į savo tikslą. Su šalto vėjo gūsiu įsmunkam vidun, ten mus pasitinka garbaus amžiaus ir lėtų judesių restorano savininkas ir palydi iki staliuko kampe. 

Viskas. Kuriam laikui užsimirš piko valandos kamščiai, nervingi vairuotojai, tarpusavio santykius besiaiškinantys autobuso keleiviai, balos, šiukšlių maišai ir krūvos šlapių lapų ant šaligatvių. Sėdim po didžiuliais raudonais sietynais, atsirėmę į senais plakatais dekoruotas sienas, aplink skimbčioja bokalai ir taurės, girdisi kalbų maišalynė ir ją užgožiantys žaismingi padavėjų šūkčiojimai. Aš vėl savo mylimoj vietoj. Laikas tradicinei midijų porcijai. 

Mussels in Brussels.