Kečak šokis Ubude. Balis, Indonezija

Beklaidžiodami po miestelį užsukom į nedidelę šventyklėlę, o ten besišypsantis nekalbus senukas plumerijos žiedais puošė gyvačių motyvais išmargintą žvakių stovą. Mostelėjo mums – prisėskit, pažiūrėkit, pabūkit. Vakare, jau sutemus ir gniauždami bilietus rankoj, sugrįžom ten pat pažiūrėti tradicinio baliečių šokio Kecak. Tai iš dalies transas – monotoniškai kartojamas „čak čak čak čak“ ratu sėdinčių linguojančių pusnuogių vyrų, iš dalies – Ramajana paremtas spektaklis apie princo Ramos mūšį su bogio karalium Ravana padedant dieviškajai beždžionei Hanumanui ir jo bendrams. Iš čia ir beždžionių šokis.

Po Kecak prasidėjo antra renginio dalis. Vyrų chorui skanduojant „raitelis“ ant medinės lazdos-žirgo šoko ratu, basom kojom vaikščiojo ant žarijų ir spardė padegtus kokosų kevalus. Spardė taip stipriai, kad kevalams atsimušus į skardinius užtvarus, skiriančius sceną nuo žiūrovų, žiežirbos lakstė prieš pat mūsų nosis. Reginys buvo intensyvus, ir nepaisant to, kad skirtas turistų pramogai, išlaikė savyje kažkiek pirmykščio rituališkumo.

Visą kelią atgal į laikinus namus pylė liūtis. Susimetę daiktus į neperšlampamą kuprinę klupčiodami bėgom neapšviestais šaligatviais ir strykčiojom per šniokščiančius lietaus upelius. Grįžom kiaurai permirkę.