Nida

Mūsų tikslas buvo aplankyti Negyvąsias kopas, bet kai iki jų numynėm, kilo mintis užsukti ir į Nidą. Aišku, mintis, kaip mes tamsoje be žibintų miško keliuku grįšim iki Juodkrantės, tada nekilo... 

Nidą pasiekėm jau prietemoje, šen bei ten pasivažinėjom, pasėdėjom ant molo prie švyturio, ir pasukom atgal. Vienintelis orientyras buvo kiek šviesesnio pilkumo dviračių tako asfalto atspalvis, kai jo neužstoja medžiai ir krūmai. Įžiūrėti išlindusias šaknis ar duobes buvo beprasmiška. Bet sugebėjom grįžti, ir net sėkmingai bešūkaudami ir šviesdami telefonais prasilenkėm su tokiais pat dviratininkais naktinėtojais. Grįžom ne tiesiai, o kažkur per Raganų kalną, sukinėdamiesi aukštyn žemyn tarp kažkokių šabakštynų. 

Nuo to laiko, net jei ketinau važinėtis tik dieną, visada įsimesdavau ant dviračio rago tvirtinamus priekinius žibintus - maža kas..